bebaimiškas

bebaĩmiškas, -a adj. (1), bebáimiškas (1) žr. bebaimis: 1. Bebaimiškas kovotojas rš.

bebaĩmiškai adv., bebáimiškai BŽ22.

2. Bebaĩmiška kritika DŽ. Bebaimiška kova rš.

bebaimiškùmas sm. (2) → bebaimiškas 1: Kariai pasižymėjo drąsumu ir bebaimiškumu rš.